Neaustiniai audiniai yra plačiai naudojami gaminant vienkartinius (arba vienkartinius) ir patvarius drabužius. Pagrindiniai rinkos segmentai yra apsauginiai drabužiai, drabužių pamušalai, įdėklai, sūpynių audiniai, batų pamušalai ir sintetinės odos audiniai. Nors ilgaamžiai drabužiai, nors neaustiniai audiniai ilgą laiką buvo naudojami kaip drabužių komponentai drabužių sistemose, turėjo nedidelę sėkmę skverbdamiesi į įprastinę striukių rinką, kurioje vis dar dominuoja austi ir megzti audiniai.
Septintajame dešimtmetyje, vystantis vienkartinėms prekėms ir vienkartinei visuomenei, padidėjo gaminių ir pakuočių suvartojimas vienam gyventojui (Radke, 1998). Per šį trumpą popierinių drabužių populiarumo periodą, „GG quot“, „paper Caper"“; vienkartinis popierius („Scott paper paper“) buvo pradėtas naudoti tualetinio popieriaus ir virtuvės ritininio popieriaus reklamavimui ir buvo parduota daugiau nei 500 000 drabužių (popierinių sijonų istorija, 2006). Audinys yra siūlais sutvirtintas audinio popieriaus laminatas, kuris padidina tempimą (Palmer, 1991). Iki pramoninio sparčiai besisukančių neaustinių medžiagų (Tyvek) plėtros, tuo pačiu metu „DuPont“ taip pat sukūrė panašius audinius, kuriuose yra vandeniui atsparių sintetinių pluoštų, o jų pagrindinė rinka vis dar yra vienkartiniai vienkartiniai pramoninių drabužių audiniai.
Atsižvelgiant į neaustinių medžiagų įvairovę ir jų savybes galima lengvai modifikuoti, mados srityje yra daug galimybių kūrybingai naudoti šiuos audinius. Neaustiniai audiniai labai skiriasi nuo austų ir megztų audinių išvaizda ir savybėmis, o tai suteikia galimybę įvairiais būdais gaminti drabužius, taip pat gaminti drabužius, pasižyminčius neįprastomis estetinėmis, išvaizdos ir eksploatacinėmis savybėmis.

